• Mes gyvensime kaip didelė šeima. Tu įsipareigoji tarnystei ir darbui. Tu bendrausi ne tik su savo draugais, bet galėsi susitikti su jaunuoliais iš kitų šalių. Tu turėsi gerbti poilsio ir ramybės valandas.
• Mes prašome, kad nesivežtum Mp3 grotuvų, CD ausinių ir nešiojamų kompiuterių ir alkoholinių gėrimų :)
• Tu turi pasiimti savo miegmaišį, darbo drabužius, patogius batus, savo Naująjį Testamentą ir užrašų knygutę.

Šiandien Tiberiados brolių ir sesių jau geras tuzinas. Mūsų vienuolinis gyvenimas persismelkęs kontempliacijos ir misijos. Iš maldos bei broliškos bendrystės stengiamės eiti į misiją, kurią daugiausia skiriame jaunimui ir šeimoms. Reguliariai keliaujame po kaimus, mokyklas ir parapijas; ten, kur esame kviečiami.

7.30 val. Rytmetinė malda
8.00 val. Pusryčiai
8.30 val. Biblijos skaitymas (lectio divina).
9.30 val. Darbas
12.00 val. Dieninė malda
12.20 val. Pietūs
14.00 val. Rožinis
14.30 val. Darbas
17.00 val. Šv. Mišios (išskyrus pirmadienį 18.30 val., sekmadienį 11.00 val.).
18.00 val. Dvasinis skaitymas
19.00 val. Adoracija
19.30 val. Vakarienė
21.00 val. Naktinė malda

Daugiau informacijos www.tiberiade.lt

„Važiuodamas pirmą kartą į Lietuvą, jaučiausi, tarsi vykčiau į piligriminę kelionę - į kankinių žemę, o ne į evangelizavimo misiją,- pasakoja brolis Juozapas. Mes įsikūrėme Žemaitijoje, prie Platelių ežero. Stovykloje dalyvavo apie 30 jaunuolių. Kiekvieną dieną eidavome į susitikimus su įdomiais žmonėmis (poetais, rašytojais, vienuoliais...). Tokiu būdu susipažinome su Tėvu Stanislovu iš Paberžės, su Orvydu, su broliu Astijumi iš Kretingos ir daugeliu kitų žmonių. “

Praėjus kelioms savaitėms, po šios pirmosios viešnagės Lietuvoje, du jaunuoliai (Darius ir Daiva), autostopu, atvyko į Belgiją. Jie kvietė brolį Juozapą į Lietuvą. Daiva liudija : „Mes nusprendėme užsukti i Tiberiadą, nes norėjome pamatyti, kuo daugiau bendruomenių, kuo daugiau patirti ir atsigerti, kuo daugiau dvasinio vandens! Vis tas pats dvasinis alkis! Žinau, kad jau buvome kalbėję apie tai, kad broliai galėtų atvažiuoti i Lietuvą ir mes to labai norėjome, bet būnant Tiberiadoje šis klausimas labai aiškiai išsikristalizavo - mes daug kalbėjome su broliais apie tai, ir jautėsi, kad jie yra linkę atvažiuoti, o mes juos įkalbinėjome, kad tai mums labai reikalinga ir visiškai įmanoma. Būtent, tuomet, mes suplanavome pirmąją stovykla Baltriškėse.